Dydžiai, apibūdinantys kūnų bei medžiagų savybes, vadinami fizikiniais dydžiais. Fizikinių dydžių yra įvairių: greitis, laikas, masė, tankis, ilgis, temperatūra ir kt. Tačiau šiandien aptarsime tik kelis iš jų. Pasirodo, žmonės dažnai maišo terminus „masė“ ir „svoris“. Kasdieninėje kalboje (dėl istorinių priežasčių, taip pat kai kuriuose technologiniuose terminuose) „svoris“ klaidingai laikomas „masės“ sinonimu, tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į faktą, jog vis tik šie dydžiai nėra sinoniminiai.
Dėl šios priežasties naudinga žinoti kada reikia vartoti anksčiau minėtas sąvokas. Esminis skirtumas tarp šių dviejų dydžių yra tas, jog svoris, tai jėga, skaičiuojama niutonais (N), o masė skaičiuojama kilogramais (kg) arba gramais (g). Masė yra dydis, nusakantis medžiagos kiekį ir žymimas raide m. Kaip ir masė, svoris yra fizikinis dydis, tačiau jis nusako jėgą, kuria objektas veikia paviršių. Kad būtų lengviau suprasti, štai pavyzdys: jeigu jūs važiuojate liftu aukštyn – labiau spaudžiate grindis, todėl jūsų svoris yra didesnis, jeigu leidžiatės žemyn – mažesnis, nors tuo metu masė išlieka tokia pati.
Dar vienas skirtumas – svorį matuojame svarstyklėmis, o masę apskaičiuojame iš svorio. Svarbu paminėti, kad mūsų svarstyklės sugraduotos taip, jog rodytų ir masę, kuri atitinka objekto svorį, bet, pavyzdžiui, Mėnulyje, mūsų svarstyklės rodytų klaidingai, nes ten gravitacija silpnesnė ir ta pati masė būtų mažesnio svorio. Taigi, kalbant apie masę ir svorį negalima apeiti ir dar vieno, iš lotynų kalbos kilusio, žodžio – gravitacijos, lemiančios svorio skirtumus skirtingose planetose ir net žemės vietose.
Objekto svoris pakisti gali jam atsidūrus ten, kur gravitacija yra stipresnė arba silpnesnė, pavyzdžiui, jau anksčiau minėtame Mėnulyje, nes jo masė yra mažesnė nei Žemės, todėl ir trauka – mažesnė. Ne visai aišku? Pavyzdžiui, astronautas, kurio masė Žemėje yra 120 kg, svers apie – 1200 N. Kadangi Mėnulio gravitacija sudaro tik šeštadalį Žemės gravitacijos, Mėnulyje tokio žmogaus svoris būtų viso labo 200 N, o masė išliktų tokia pati.
Taigi, svarbu nepamiršti, kad masė nusako medžiagos kiekį ir nepaisant gravitacijos visur išlieka tokia pati. Svoris nusako jėgą, kuria objektas veikia paviršių. Jo kaita skirtingose planetose priklauso kaip tik nuo gravitacijos.
